sugrįžtu vėl,nes negaliu neparašyti blogo apie mano dar vieną dalyką kuris skatina mane nervuotis .Paprastas visiems gerai žinomas ir kartais nervinantis dalykas kaip - draugės. Čia gal ir net nepavadinsi jas draugėmis,bet vis vien visada joms atleidžiu,nežinau kodėl,gal dėl to,kad esu per gera,negalėčiau nusistatyti - viskas tokių man draugių nereikia ir pan. Jos,kad ir skaudina ir kaltina visokiais dalykais mane,aš verkiu visada verkiu kai plėšo akis kai pereinu pro jas. Jos pasigailės,kad taip skaudina žmones. Apkalbinėja ir didžiuojasi,jog pasakė kažką protingo,kad ir vakar. Skambutis.Iš draugės telefono prabilo kita draugė ir pradėjo rėkt : ar tau negėda,ar tau negėda?? nenorėjau gadintis nuotaikos,tai pasakiau tai ką galvojau ir staigiai numečiau,kad negirdėčiau tokių žodžių kurie mane dar labiau žeistų. Gal ir daug kas manęs nemėgsta,bet man tai nėra jau taip svarbu,tikri draugai liks,o nepabėgs nuo manęs.Atsiprašys tie,kurie taip padarė,kurie mane šitaip pažemino. Noriu nors truputi ramybės,kad manęs netrauktų jokios intrigos į šalį..tikiu,kad vistiek atleisiu joms,bet visad turėsiu širdyje,ir to nepamiršiu niekada....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą