Sekėjai

2011 m. rugsėjo 16 d., penktadienis

cry if it makes you feel better

Sunkios ir nervingos dienos. Laikas eina nesustodamas ir... Jau penktadienis. Turėsiu laiko pailsėti nuo visko,o gal net sutvarkyti tuos begalę reikalų su draugais ir panašiai. Nemanau,kad greit pelnysiu jų pasitikėjimą, juk tiek mažai laiko praėjo nuo tos dienos... Bet stengsiuosi kuo greičiau atgauti savo draugę ir įrodyti jei,jog pasikeičiau tikrai! Ir šį kart paskutiniam kartui pasikeičiau ir daugiau to nebebus. Aš kiek vieną rytą pasižiūriu į save veidrodį,žiūrėdama pakraipau galva,apžiūrėdama kiek vien smulkmena.. Nusišypsau,pasižiūriu sau į akis ir atrodo jog esu visiškai kitas žmogus. Žmogus kuris džiaugiasi kiek viena diena,kuris laimingas,kurį buria būrys šiltų draugų.. Viena draugė kuriai noriu labai padėkoti,kuri visad su manim kartu ir aš ją labai myliu tai - Gustė Jakimavičiūtė. Nuostabus žmogus,ji man padeda kai man būna sunku,supranta mane,o ne padaro,kad kentėčiau ir verkčiau. Ji labai superinis žmogus,kuria labai vertinu ir vertinsiu visad. Atsirinkau netikrus draugus ir brangiausius ir net apsidžiaugiau,jog anksčiau sužinojau kokie žmonės manimi tik naudojasi. Kiek viena diena darysiu kitaip,aš ja keisiu,nesėdėsiu viena ir neverksiu,o būsiu kupina laimės,kad niekam nebuvo per vėlu suprasti kas tokie aplink mane supantys " draugai " . Pasikeičiau,pilnai pasikeičiau. Žinau daugybę paslapčių ir šiaip minčių kurių negalėčiau bet kam pasakyti ir jas saugau. Nežadu niekam jų sakyti,kad ir kaip maldautu. Nesvarbu ar užpyks,kad nepasakiau,bet - nėra tam blogo kas neišeitų į gera! Linkiu gero penktadienio nakties,gerų akimirkų per mini atostogas! :D ir šiaip linkiu džiaugtis tai ką turite ir džiaugtis kiek vieną sekundę! O ryt aš lėkiu jodinėti su pačiom pačiausiom,taigi iki kito karto mielieji! :)

2011 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

nekenčiu savęs

Ilgai nieko nerašiau,tiesiog tylėjau ir laikiau savyje. Dabar ėmiau ir pradėjau skaityti visus parašytus blogus,nuo pat praeitų metų. Praeiti metai buvo tokie menki,neįdomus blogai,temos lievos. Nuo šių metų mano blogai ėmė stipriai keistis,viską ėmiau suvokti,suprasti. Ašaros liejasi pro kraštus,jei mano ašara kainuotu nors litą ar vieną centą,bučiau milijonierė.Tikrų tikriausia. Verkiu ne dienom,bet valandom. Guliu lovoje,jaučiuosi nekaip,skauda viską ir negaliu pailsėti.O kai girdžiu skambantį telefoną iškart pašokstu iš lovos ir spaudžiu greičiau tik atsiliepti,net išsišiepusi visa laiminga galvoju: "Tikriausiai manęs pasiilgo draugai,kvies į lauką ar šiaip palinkės pasveikti,švelniai pakalbės paguos ir pasisiūlys aplankyti." ... Na taip tikrai nebuvo,su manim niekas taip švelniai nesielgia,tik kaip su šuniu. Gerai,nekalbu dar apie save,žinau kokia pati esi durnė kaip elgiuosi su kitais.. Iš pradžių draugė paklausė ką veikiu ir panašiai. Po kiek laiko ji pradėjo šaukti,rėkti ir pati jaučiau kaip artėja pyktis. Ėmiau atsikirsti ką aš manau,kaip jaučiuosi kai su skaudančią galva,kai kamuojuosi lovoje dar turiu girdėti geros draugės šaukimą,galvojau nusišausiu. Pradėjom ginčus. Draugė manęs nesiklausė,rėkė ji savo ir klausėsi tik savęs. Tikėjausi,kad nors kiek išgirdo ką pasakiau,atsibodo tas nervinantis šaukimas telefonu. Padėjau ragelį. Greit suvokiau : " kokia aš durne,kam viską išplepėjau tai tam tai anam,kad kitiem būtų gerai,dėl ko stengiuosi dėl kitų o ne dėl savęs? galėjau išvis nieko nesakyt niekam,kad ir kaip pyktu,bet kad tik apginčiau save ir nedaryčiau kvailyščių.." bet jos "susivienijo" matyt pasikalbėjo apie mane,ką tam pasakiau ką anam. Su drebančia ranka pradėjau daužyti telefoną,tryniau adresatus,žinutes,skambučius praleistus ir ne. Ištryniau iš visko. Norėjau pabėgti. Staiga pradėjau verkti,norėjau traukti plaukus nuo savęs,norėjau žaloti save kaip tik galima,iš pykčio galėjau lyg sutrupinti namą. Pyktį leidau į savo pagalve. Po kiek laiko,nervui prasklaidyti ėmiau plėšyti popierių.. Tiek žinučių pradėjo eiti,visos norėjo tiesiog visą sukandžioti. Jaučiuosi kaip praradusi viską,net pagalvojau kam aš gyvenu dabar,kai neturiu tiek daug. Dabar mintyse galvoju,kad kiekvieną dieną pradėsiu vis kitaip. Mokykloje visokie gandai,kurių net pati nežinau,nors jie apie mane, na tikriausiai kerštingos mergaitės! Nieko,atsilaikysiu,kaip atsilaikydavau visadą. Juk Pripratusi.

2011 m. rugsėjo 2 d., penktadienis

don't worry

Dar jūsų nepaliksiu vienų,kaip pastebėjote,negaliu be blogo. Patinka rašyti ir dėstyti mintis savaip. Šį kart rašysiu apie savo - wishes. Norai,jų tiek daug, visi jie skirtingi ir kartais būna menki,bet vistiek tai šioks toks noras. Aš asmeniškai turiu daugybę jų,kad ir kaip būtų liūdna jų visų neišpildysiu,bet stengsiuos nors kiek,nors kiek laimės ir džiaugsmo sau. Norėčiau,jog nebūtų jokių intrigų su manim,jog bučiau nesusijusi su visom tom "draugystėm" kurios baigiasi be galo ir nežinia kada vėl atsinaujins.. Norėčiau,kad nesukčiau galvos,ką darysiu šiandien,o ką dabar o ką dabar ir pan. jog žinočiau,kad visi bus šalia manęs,ir pasikvies mane į lauką,žaisti kartu. Noriu,jog mokykloje bučiau labai gera mokinė,ypač matematikoje,jog susitelkčiau į mokslą ir juo užsiimčiau. Noriu, kad visi su manim draugautų ir nenorėtu manęs prarasti,kad nors kam bučiau labai svarbi.O šis noras man ypatingas- noriu,jog nereikėtų man verkti,dėl nieko,dėl jokių pašaipų,dėl "draugių",dėl įžeidimų, gal nuo traumų,pargriuvimų.. Tiesiog didelis,didelis noras - Būti Mylima. Visi to nori,visi to trokšta,o aš trokštu to labai,labai labai! viskas mano gyvenime pasikeistu,viskas! nebūčiau susinėrvinusi,pykta,nelinksma,blogos nuotaikos. Visada tiesiog šypsočiausi ir džiūgaučiau iš džiaugsmo,kurį suteikė vienas didelis noras,kuris susideda iš daug mažyčių norų. Gal kadanors man pavyks išpildyti norą,aš tikiu, aš galiu! Nuo šiandien viską pradedu kitaip. Jokių intrigų,jokių melų,jokių apkalbinėjimų. Aš- kitas žmogus,ne tas kuris perkrauna kitam neigiamas energijas. Nors žadėjau daug kartų,šis paskutinis ir aš tuo užtikrinta. Manau jog šiandien bus viskas, iki rytojaus mielieji ir dar kartą labos nakties!! :*


sleep all day


Penktadienis. Penktadienio pabaiga. Kaip gera suprasti,jog ryt galėsi miegoti kiek norėsi,neprikels jokie žadintuvai telefone už pagalvės,niekas. Miegosi sau ramiai ir apie nieką negalvosi. Rytinė kava,kurios kartais nesuspėji išgerti, pūkuotas chalatas,kuris visada rytais būna šalia.. Lyg tai man būtų kaip gimtadienio dovana. Taip. Rytoj mano gimtadienis. Nebus tikriausiai nei vieno kuris ateis pas mane ryt ir pasveikins. Būtų pati geriausia ir laimingiausia diena. Dabar rašau susikaupusi šį įrašą,noriu parašyti kažką gražaus,kažką tobulo,bet juk nieko nėra tobulo. Kodėl negali mokykla prasidėti kokią 10 valandą? Juk tai būtų fantastika! Vaikai neateitu užsimiegoje ir ne dūsautu per pamokas,būtų žvalūs ir su nuotaika. Manau visiems būtų labai gera dovana. Pradėjau kažkodėl rašyti labai trumpus įrašus,gal kai turėsiu daugiau minčių,ką dar galėčiau parašyt,tai rašysiu ilgą. Prižadu. O dabar negaliu ramiai susikaupti, reikia juk palaikyti saviškius,mūsų didvyrius LIETUVIUS. Iki kito karto,arba iki rytojaus,labanaktis! :)

ir vėl tos draugės

sugrįžtu vėl,nes negaliu neparašyti blogo apie mano dar vieną dalyką kuris skatina mane nervuotis .Paprastas visiems gerai žinomas ir kartais nervinantis dalykas kaip - draugės. Čia gal ir net nepavadinsi  jas draugėmis,bet vis vien visada joms atleidžiu,nežinau kodėl,gal dėl to,kad esu per gera,negalėčiau nusistatyti - viskas tokių man draugių nereikia ir pan. Jos,kad ir skaudina ir kaltina visokiais dalykais mane,aš verkiu visada verkiu kai plėšo akis kai pereinu pro jas. Jos pasigailės,kad taip skaudina žmones. Apkalbinėja ir didžiuojasi,jog pasakė kažką protingo,kad ir vakar. Skambutis.Iš draugės telefono prabilo kita draugė ir pradėjo rėkt : ar tau negėda,ar tau negėda?? nenorėjau gadintis nuotaikos,tai pasakiau tai ką galvojau ir staigiai numečiau,kad negirdėčiau tokių žodžių kurie mane dar labiau žeistų. Gal ir daug kas manęs nemėgsta,bet man tai nėra jau taip svarbu,tikri draugai liks,o nepabėgs nuo manęs.Atsiprašys tie,kurie taip padarė,kurie mane šitaip pažemino. Noriu nors truputi ramybės,kad manęs netrauktų jokios intrigos į šalį..tikiu,kad vistiek atleisiu joms,bet visad turėsiu širdyje,ir to nepamiršiu niekada....

today i'm study

Vakar neberašiau daugiau įrašų,kaip keista,jog vakar įrašas buvo tik vienas..Šiandien pasistengsiu rašyti daug,kaupti idėjas,mintis ką rašyti. Šiandiena atsikėliau sunkokai,sudėjau viską į kuprinę,pavalgiau ir lėkiau į mokykla. Mokykloje visi draugai,linksmos pertraukos ir... Šiandien švenčiau savo gimtadienį klasėje, nors ryt mano gimtadienis švenčiau anksčiau. Su draugais suvalgėme šakočio su limonadu užsigėrė ir bėgom žaisti palei visą mokyklą slėpynių. Buvo fantastika,labai patiko bėgti su draugais ir tyliai šnibždėtis,kad niekas neišgirstu...
Matematika,man joje nesiseka,nesuprantu jos ir viskas,nieko ir nepadarysi! Bet visiems ir pačiai sau prisižadėjau gauti labai gerus pažymius,todėl kaip ir pavadinimas pasikartosiu : Today I'm Study! :)) Bandysiu suvokti sau nesuprantamą dalyką kaip - matematiką. Tikiuosi pasimokinusi,nebus jokių kliūčių ir mokysiuosi gerai. Nepatinka tie žmonės,kurie prisižada ir nieko nedaro. Aš stengsiuosi būti ne tokia,daugiau laiko skirsiu matematikai ir kitom pamokom,o ne kompiuteriui,tikiu,jog man pavyks!
Taigi tiek manyčiau šį kart ir parašysiu dar jums,apie savo mintis,ką aš galvoju apie kai kuriuos dalykus. Iki kito karto! :)

2011 m. rugsėjo 1 d., ketvirtadienis

ilgai laukta diena.

Sveiki visi,sveikinu su Rugsėjo pirmąją :) Tikiuosi praleidot laiką su savo pasiilgtais klasiokais,šventėt šią sugrįžimo dieną. Sunkus rytas buvo man,išsiropščiau iš lovos ir pajutau šaltį,iš tos vietos nenorėjau niekur pasitraukti,šaltis palietė mano pečius,nuo nugaros perbėgo šalti šiurpuliukai,per visą kūną. Apsidėjau pūkuotą,šiltą chalatą ir nubėgau ruoštis. Išgėriau arbatos,pažiūrėjau filmuką ir lėkiau į mašiną.Nuvykusi ten susitikau su pasiilgtais klasiokais. Pasibaigė šventė. Nuvažiavome į kavinę papietaut su šeima. Grįžus vėl išlėkiau pas klasiokus į kavinę,ten prisijuokėme ir linksmai pasėdėjome. Tiesa,pas mus atvyko nauja klasioke..Armanda.Faina ir linksma,jau susipažino su mumis. Keista rytoj eiti į mokyklą kai žinai,kad yra nauja klasioke. Prie jos dar nepripratau. Bet šiaip,šiandien yra man labai linksma diena,nesvarbu tų " draugių ,, skambučiai,kurios metą kaltę ant manęs ir drįsta akivaizdžiai meluoti. Tai tiek,šiandien tikiuosi parašysiu dar tris kokius įrašus. :)