Buvau dingusi ir pagalvojau,kad gera kai esi šiek tiek suprastas ir paguodžiamas,kad skaito tavo mintis,tavo nuotaiką kuria tu perteiki skaitytojams. Džiugu tai,jog žinai,kad nors dalelytė žmonių tave skaito. O dabar ruduo,nepakeliamas šaltis už lango,per kūną pereina maži šiurpuliukai,įkvepi giliau ir susikaupi ir telkiesi vaizduotę. Rašai apie tai ką dabar jauti,didelį nepasitenkinimą rudienio orams kurie dažnai tave nuvilia ir priverčia drebėti. Septintą ryte tiksi laikrodis,žinai,kad turi keltis bet negali,šaltis tiesiog sukausto tave į kamuoliuką ir svajoji nors trumpam užsnusti. Apsidedu pūkuota chalatą ir bėgu į vonią,joje susitvarkau plaukus nusiprausiu ir nespėjus išgerti arbatos pilnai,išbėgu pro duris.. Nors žingsnį padėjus ant laiptinės plytelių suvirpu iš šalčio,nubėgu nuo laiptelių ir lekiu tekinomis iki mašinos durelių. Visur šlapia ir nėra jokios rudieninės nuotaikos,greičiausiai jos seniai nebėra. Štai aš ir mokyklos kiemelyje,išlipu iš mašinos nusimetu striuke ir einu link kabineto. Sutinku klasiokus ir įlekiu į klasę. Prakenčiu šešias pamokas ir važiuoju namo. Namuose šiltai apsikloju su pledu ir žiūriu televizorių su šilta arbata... Dabar rašau blogą,o už lango girdisi nukrintantys lašai..Nuo lango eina šaltis ir norisi bėgti ir būti šiltai su arbata..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą