Apsileidau.

Bėgu nuo pasaulio,nuo rutinos,nuo visko. Viskas mirtinai atsibodo,norisi būti pati geriausia,vargu ar kas man išeitu. Gaunu vis prastesnius pažymius,ant lapo stūkso ašaros taškelis,norisi grįžti namo ir pulti mokytis,viską kuo puikiausiai padaryti, kad bučiau pati geriausia. To niekad neįvykdau,po penkių minučių viską užmirštu,grįžtu namo ir vienas 'geriausias' draugas yra kompiuteris.Negaliu nei minutes daryti pamokas,jos pasidarė užmirštos ir visiškai nereikalingos,jas pabaigiu mokykloje ar šiaip gaunu dvejetą. Viskas mirtinai užkniso, įsimylėjau dešimtoką ir galvoju,kad jam 'patinku',namai pilni šiukšlių,visi rėkia,šaukia,pyksta ant manęs. Apsileidau. STIPRIAI apsileidau. Rankos dreba,mokytojai jau kelias dienas laukia mano rašinėlių 'prižadėtų',nei verkti nei juoktis. Ką reiks pasiaiškinti tėčiui dėl dvejėto iš istorijos kontrolinio,nes pagavo mane su atsakimais ant popierio? Tingiu viską daryti,viską pamirštu,gėda ir nejauku. Norisi įlindusi kompiuterį būti visą amžinybę...