Sekėjai

2011 m. kovo 1 d., antradienis

Pašto dėžutė- TUŠČIA.

Atsibundi ryte ir girdi,kaip paštininkė deda laiškus į pašto dėžutes.
Su džiaugsmu viduje ir neblėstančia šypseną,skubi traukti laiškus,nes tiki,kad tavęs nepamiršo ir
 rašo laiškus. Veltui.Jokio laiško neišvydau,tik sąskaitos ir parduotuvių katalogai.
Supykau,šypsenos savo veide nemačiau.Kodėl vis tėvai gauna įvairius laiškus, o aš nei vieno, menko laiškelio, tai tiesiog neteisinga, VISIŠKAI.
Tai buvo prieš dvi dienas, o dabar išsišiepusi sėdžiu,nes esu baisiai laiminga,susiradau savo susirašinėjimo draugę, tuoj nusiūsiu jai laišką, net turiu telktis vaizduotę ir kurti gražius žodelius, kad sudarytu gerą įspūdi.
Tikiu,kad tik jai, sakysiu savo ypatingas paslaptis, nutikimus skaudžius ir linksmus. Girsiuosi tik jai,tik jai vienai, nes ji- GERIAUSIA DRAUGĖ.:*
Ant stalo pilną vokų bei ženklelių, o šiukšlių dėžėje sumesti suglamžyti lapai su pilna žodžių,kuriuos norėjau jai išdėstyti laiške,bet viskas netiko. Bet jau turiu savo laišką jai,gražu,kupinas žodžiu,paprastas,kaip tik.
Negaliu galvojusi apie tai: '' Kas bus jei laiškas jai nepadarys nei menkiausio įspūdžio,kas bus jei ji net nebenorės su manimi susirašinėti,mat susiras kitą susirašinėjimo draugę,ar net užmirš mane'' Į visus šiuos abejojimus nusispjaunu,juk žinau ji- Geriausia draugė, to nesugebės padaryti,jog aš esu VIENINTELĖ susirašinėjimo draugė. Manau,ji manęs neiškeis į nieką.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą